Prognostic value of Mastora obstruction score in acute pulmonary embolism

Acta Med Litu. 2019;26(4):191-198. doi: 10.6001/actamedica.v26i4.4203.

Abstract

Background: To evaluate the clinical significance of Mastora obstruction score in hemodynamically stable patients with acute pulmonary embolism (aPE).

Materials and methods: One-hundred-and-six patients with newly diagnosed aPE, confirmed by computed tomography pulmonary angiography (CTPA), were included in the study and prospectively examined. aPE severity was assessed by using Mastora obstruction score. According to the Mastora index, patients were divided into "non-massive" and "massive" groups. The patients' medical histories and blood laboratory data were collected, and instrumental tests were performed and analyzed.

Results: Eighty-two (77%) of the patients had "non-massive" aPE. Cough (48%), fever (44%), and pleural effusion (48%) occurred significantly more often in the "non-massive" PE group, while syncope (42%) and right ventricular dysfunction (86%) were more frequent in the "massive" PE group. The probability of the right ventricular dysfunction was significantly higher in the presence of increased pulmonary artery pressure (Cramer's V = 0.410; p < 0.0001) and respiratory failure (Cramer's V = 0.247; p = 0.032). Increased CRP level was found in the majority of the patients (90%). D-dimer level <500 μg/L (lower than the commonly recommended cut-off level) was found in 5% of cases.

Conclusions: The clinical manifestation depends on the massiveness of aPE. Division of aPE cases into two groups suggests two possible subtypes of aPE: cardiovascular and respiratory. The "non-massive" aPE was associated with respiratory symptoms and an inflammatory response. The "massive" aPE is associated with an increased D-dimer level and leads to cardiovascular disorders. However, the "massive" aPE may be presented by normal D-dimer concentration level.

Santrauka Tikslas. Įvertinti radiologinio Mastora indekso klinikinę reikšmę ligoniams, sergantiems ūmine plaučių arterijų trombine embolija (ūPATE).Darbo metodika. Į prospektyvinį tyrimą įtraukti 106 hemodinamiškai stabilūs pacientai, kuriems ūPATE patvirtinta atlikus krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją su angiografija (KT). Pagal apskaičiuotą Mastora obstrukcijos balą pacientai suskirstyti į „masyvios“ ir „nemasyvios“ ūPATE grupes. Vertinti ligos anamnezės, atliktų kraujo ir intrumentinių tyrimų duomenys.Rezultatai. Aštuoniasdešimt du (77 %) ligoniai pateko į „nemasyvios“ ūPATE grupę. Kosulys (48 %), karščiavimas (44 %), skystis pleuros ertmėje (48 %) statistiškai patikimai dažniau pasireiškė „nemasyvios“ ūPATE ligonių grupėje. Sinkopė (42 %), dešiniojo skilvelio disfunkcija (86 %) – „masyvios“ ūPATE grupėje. Nustatyta, kad esant didesniam slėgiui plaučių arterijoje (Cramer’s V = 0,410; p < 0,0001) ir kvėpavimo nepakankamumui (Cramer’s V = 0,247; p 0,032), didėja dešiniojo skilvelio disfunkcijos tikimybė. Didžiajai daliai ligonių (90 %) nustatyta didesnė CRB koncentracija kraujyje. <500 ng/l D-dimerų koncentracija fiksuota 5 % atvejų.Išvados. Klinikinė ūPATE raiška priklauso nuo ligos sunkumo. ūPATE skirstymas į grupes pagal Mastora indeksą padėjo nustatyti 2 ligos potipius: kardiovaskulinį ir respiracinį. „Nemasyvi“ ūPATE labiau susijusi su respiraciniais simptomais ir uždegiminiu atsaku, o „masyvi“ – su didesne D-dimerų koncentracija bei kardiovaskulinės sistemos sutrikimu. Normali D-dimerų koncentracija ne visada paneigia ūPATE.Raktažodžiai: plaučių arterijų trombinė embolija, Mastora, krūtinės KT, CRB, D-dimerai.

Keywords: CRP; D-dimer; Mastora; chest CTPA; pulmonary embolism.